1946 m. birželio 2 d. 5 val. ryto MVD Veisiejų valsčiaus poskyriui buvo pranešta, kad partizanai iš savo namų Paterų k. išsivežė Šadžiūnų apylinkės tarybos pirmininką Joną Maziuką, Antano, gimusį 1902 m.
1946 m. birželio 1 d. 23 val. nakties į J. Maziuko sodybą atėjo trys partizanai (kitur – keturi, penki) ir iš pirmininko pareikalavo tarybos dokumentų. J. Maziukas atsakė, kad dokumentų neturintis. Partizanai juo nepatikėjo, iškrėtė pirmininko namus ir pasiėmė dalį jo asmeninių daiktų, dokumentus. Visa tai sukišo į maišą ir paliepė J. Maziukui pakinkyti arklį ir nuvežti juos į Leipalingio valsčių. Apylinkės tarybos pirmininko žmona Marė Maziukienė siūlėsi pati nuvežti partizanus, tačiau jie įsodino jos vyrą į vežimą ir kartu nuvažiavo Bestraigiškės miško link. Paskui vežimą apie 250 m atstumu ėjo J. Maziuko žmona, o jo sūnus nubėgo į MVD Veisiejų valsčiaus poskyrį ir papasakojo, kas atsitiko.
Partizanams neprivažiavus Bestraigiškės miško, ties Bestraigiškės, Rusionių ir Vainiūnų kryžkele juos apsupo buvę pasaloje MVD Seirijų valsčiaus poskyrio darbuotojai. Partizanai priešinosi, todėl į juos buvo atidengta ugnis. Žuvo du Tauro apygardos Šarūno rinktinės partizanai:
Būrio vadas PRANAS VAIVADA-MILŽINAS iš Lazdijų aps. Veisiejų vlsč. Radvilonių k.
Eilinis ALEKSANDRAS MASKELIŪNAS-STRAZDAS, gyvenęs Alytaus aps. Seirijų vlsč. Ginčionių k.
Taip pat buvo nušautas Jonas Maziukas. Likusiems partizanams pavyko pasprukti. Apylinkių teritorija ir miško masyvai buvo iššukuoti, bet teigiamų rezultatų nedavė.
Stribai žuvusius partizanus paguldė tiesiog ant gatvės Seirijuose. Po kiek laiko plačiai nuskambėjo po kaimus jų garbei Elės Radzevičiūtės sukurta daina „Ir vėl apsiniaukus padangė pravirko“:
Strazdukas, lyg miegui sumerkęs blakstienas,
Šalia vado ilsis ramus.
Prie ko priglaus galvas senieji tėveliai,
Nes jis jų vienturtis sūnus...
Pranas Vaivada, Petro, gimė 1917 m. sausio 25 d. Seinų aps. Veisiejų vlsč. Radvilonių k. Ten ir gyveno. Augo gausioje septynių vaikų šeimoje. Tėvas, Petras Vaivada, turėjo apie 19 ha žemės, jo ūkyje 1942 m. gyveno keturios šeimos. Viena iš jų: sūnus Pranas Vaivada, baigęs pradžios mokyklą, dirbantis šeimos narys žemės ūkyje, ir jo žmona Juzefa Vaivadienė, Vinco, gimusi 1916 m. rugsėjo 26 d. Seinų aps. Šventežerio vlsč. Juodu susituokė 1941 m. spalio 26 d.
1944 m. Sovietų Sąjungai antrą kartą okupavus Lietuvą, Pranas Vaivada tapo partizanu slapyvardžiu Milžinas. Priklausė Vlado Stepulevičiaus-Mindaugo vadovaujamai Šarūno rinktinei, buvo partizanų būrio vadas. Jo bendražygis Aleksandras Maskeliūnas, Vlado ir Onos sūnus, gimęs 1920 m. rugsėjo 1 d. Alytaus aps. Seirijų vlsč., nevedęs, gyveno kartu su tėvais ir trimis seserimis Ginčionių k.
1946 m. balandžio 22 d. Lazdijų aps. Seirijų vlsč. prie Ricielių k. vyko Pietų Lietuvos partizanų vadų suvažiavimas, kuriame nutarta sudaryti aukščiausią partizanų vadovybę ir iš A, Tauro apygardų ir atskiros Dzūkų rinktinės įkurti bendrą Pietų Lietuvos partizanų štabą. Pietų Lietuvos partizanų vadu buvo išrinktas J. Vitkus-Kazimieraitis, o jo pavaduotoju paskirtas Tauro apygardos vadas Zigmas Drunga-Mykolas-Jonas. Buvo pakoreguota šio partizanų štabo organizacinė sandara: „nuo 1946 m. gegužės 1 d. Seinų apskritis išimama iš A apygardos sudėties ir priskiriama Tauro apygardai. Seinų apskrityje veikusios Algimanto ir Šarūno rinktinės išformuojamos. Iš jų sudaroma nauja Šarūno rinktinė, kurios sudėtin įeina visa Seinų apskritis. Šarūno rinktinės vadu skiriamas Mindaugas.“ Taip Šarūno rinktinė atiteko Tauro apygardai. 1947 m. birželio 26 d. (kitur – rugpjūčio mėn.) Šarūno rinktinė sugrąžinta Dainavos apygardai, perdavus jai dalinius, veikusius Lazdijų aps. Lazdijų, Sangrūdos ir Šventežerio vlsč., bei karininko A. Juozapavičiaus grupę, priklausiusią Dzūkų rinktinei. Pertvarkant Šarūno rinktinės struktūrą, viena iš įkurtų grupių V. Stepulevičiaus-Mindaugo garbei buvo pavadinta Mindaugo vardu. Tą patvirtina ir išlikę partizanų dokumentai: Dainavos partizanų apygardos Šarūno rinktinei 1947 m. spalio 20 d. įsakymu Nr. 1 „į Šarūno rinktinę įjungtą K. Juozapavičiaus grupę palieku senos sudėties; buvusią Šarūno rinktinės I kuopą pavadinu DLK Vytenio grupe, o buvusios Šarūno rinktinės II ir III kuopas sujungiu į vieną vienetą ir pavadinu partizano Mindaugo grupe“.
Prano Vaivados ir Aleksandro Maskeliūno partizaninė veikla jų šeimoms neapsiėjo be pasekmių.
1945 m. rugpjūčio 30 d. Prano žmona Juzefa Vaivadienė kartu su trimis vaikais iš Radvilonių k. buvo ištremta į Permės (Molotovo) sr. Gainų r. Pugvin Mysą, o kiti Vaivadų šeimos nariai – į Permės (Molotovo) sr. Kosos r. Sosnovką. Sūnūs Jonas, gimęs 1944 m., ir Antanas, gimęs 1945 m., taip pat tėvas Petras mirė tremtyje 1945 m.
1948 m. gegužės 22 d. iš Ginčionių k. į Irkutsko sr. Čeremchovą buvo ištremta ir Aleksandro Maskeliūno šeima.
2000 m. vasario 3 d. įsakymu Nr. 10 partizanui Pranui Vaivadai (po mirties) pripažintas kario savanorio statusas.
Parengė Istorinės atminties įamžinimo skyriaus vyriausioji istorikė Dalia Urbonienė
