1952 m. kovo 4 d. pasirašytoje MGB Druskininkų r. skyriaus viršininko ataskaitoje apie 1952 m. vasario mėn. MGB Druskininkų r. skyriaus agentūrinio-operatyvinio darbo rezultatus kovoje su „buržuaziniu-nacionalistiniu pogrindžiu ir jo ginkluotais būriais“ MGB Vilniaus srities valdybos viršininkui pakartojama, kad iš įvairių šaltinių sužinota, jog Gardino tėvūnijos partizanai turi gerai įrengtus ir užmaskuotus bunkerius miške tarp Šunupio, Randamonių ir Bakanauskų kaimų, todėl vasario 3 d. nurodytoje miško vietovėje buvo surastas kruopščiai užmaskuotas partizanų bunkeris. Partizanams pasipriešinus, susišaudymo metu buvo nušauti du Dainavos apygardos Kazimieraičio rinktinės partizanai:
Gardino tėvūnijos vado pavaduotojas propagandai JONAS SINKEVIČIUS-JOTVINGIS, Jono, g. 1918 m. Druskininkų r. Naujasodės k., būryje nuo 1947 m.;
Gardino tėvūnijos 1-ojo būrio skyriaus vadas BRONISLOVAS DAMULEVIČIUS-KELMAS, PLIENAS, Kazimiero, g. 1920 m. Vilniaus sr. Druskininkų r. Ratnyčios k., būryje nuo 1946 m.
Paimta šeši ginklai ir rašomoji mašinėlė.
Kautynių metu suimtas Kazimieraičio rinktinės vadas Juozas Drazdauskas-Putinas, Vinco, nedavė parodymų apie partizanų buvimo vietas, todėl buvo pervežtas į MGB Vilniaus srities valdybą. Tardomas Putinas išdavė Gardino tėvūnijos štabo bunkerį. Pagal jo parodymus, 1952 m. vasario 7 d. buvo surastas bunkeris. Operacijos metu buvo nušauti du partizanai. Vienas iš jų – Bronislovo Damulevičiaus brolis Gardino tėvūnijos vadas Povilas Damulevičius-Danielius, Daugirdas, g. 1916 m.
Suėmus Juozą Drazdauską-Putiną, Kazimieraičio rinktinės, kaip organizuoto kovos vieneto, veikla nutrūko.
Bronislovas Damulevičius, Kazimiero ir Ievos, iki santuokos Vaškevičiūtės, Damulevičių sūnus, gimė 1920 m. lapkričio 8 d. Alytaus aps. Druskininkų vlsč. Ratnyčios k. Baigė keturias pradinės mokyklos klases, nevedęs. Gyveno ten pat, savo 5 ha ūkyje. 1945 m. balandžio mėn. buvo mobilizuotas miško vežimo darbams. Pašauktas jis neatvyko, todėl po kurio laiko buvo sulaikytas NKVD Druskininkų vlsč. poskyrio laikinojo suėmimo kameroje. Jam kartu su keturiais sulaikytaisiais tų pačių metų gegužės mėn. pavyko pabėgti. Gyveno nelegaliai: slapstėsi savo namuose, taip pat ir kituose kaimuose, kur dirbdavo pas ūkininkus. 1945 m. rugsėjo mėn. legalizavosi. 1946 m. kovo 4 d. buvo suimtas, apkaltinus jį priklausius pogrindinei nacionalistinei organizacijai „Lietuvos partizanų sąjunga“, slapyvardžiu Kelmas. Kalintas Alytaus kalėjime. Tardomas net akistatoje su kitais partizanais neprisipažino, kad priklausė partizanų būriui, turėjo vokišką šautuvą ir granatą Aiškino, kad Kelmas tai joks slapyvardis, žmonės jį vadino Kelmu dėl jo pilnumo ir nerangumo. Įdomus faktas, kad Bronislovo Damulevičiaus asmens dokumentuose įrašyta, kad jis yra lenkų tautybės. Į tardytojo klausimą, kodėl jis yra lenkas, kai tuo tarpu jo tėvai yra lietuviai, šis atsakė, kad jis yra lenkas pagal savo senelį. 1946 m. balandžio 16 d. kartu su kitais suimtaisiais pabėgo iš Alytaus kalėjimo. Kameroje Nr. 3 po betoninės sienos pamatu buvo padarytas 2,5 m ilgio praėjimas, išeinantis už MGB Alytaus aps. skyriaus vidaus kalėjimo tvoros, per kurį pabėgo 39 vyrai. Kelio atgal į namus nebebuvo, pasitraukė kartu su bendražygiais į mišką. Tapo Merkio rinktinės 2-ojo bataliono, vadovaujamo Edvardo Juknaičio-Juozaičio, Petraičio, kurio pavaduotoju buvo jo brolis Povilas Damulevičius, eiliniu partizanu slapyvardžiu Plienas. Tačiau archyviniuose dokumentuose per visą Bronislovo Damulevičiaus partizanavimo laikotarpį jis įvardijamas kaip Kelmas-Plienas arba Kelmas.
1947 m. rugsėjo mėn. pabaigoje Merkio rinktinė buvo pertvarkyta į Kazimieraičio rinktinę, antrasis batalionas pavadintas Gardino grupe. 1949 m. vasaros pradžioje Kazimieraičio rinktinės grupės pertvarkytos į tėvūnijas.
1950–1952 m. labai praretėjo Kazimieraičio rinktinės Gardino tėvūnijos gretos. Gardino tėvūnijoje iš viso buvo priskaičiuojama nuo 8 iki 12 partizanų. Trūko ir vadovaujančio personalo, todėl neretai pareigos dubliuodavosi. Kaip antai Povilas Damulevičius vienu metu buvo ir Gardino tėvūnijos vadas, ir 1-ojo būrio vadas, ir skyriaus vadas.
Gardino tėvūnija susidarė iš dviejų būrių. Pirmajam vadovavo Povilas Damulevičius-Daugirdas, antrajam būriui – Alfonsas Garbatauskas-Beržas, Justino, g. 1908 m., žuvęs 1953 m. sausio 2 d. Druskininkų r. Darželių k.
MGB Vilniaus sr. Druskininkų r. skyriaus agentūrinio-operatyvinio darbo 1950 m. rugsėjo, 1951 m. sausio mėn.–gegužės mėn. ataskaitose rašoma, kad Bronius Damulevičius-Kelmas yra Daugirdo būrio vado pavaduotojas, tačiau jau 1951 m. spalio mėn. ataskaitoje pažymima, kad Daugirdo pavaduotoju yra Karvelis, 1951 m. lapkričio mėn. ataskaitoje – 1-ojo būrio skyriaus vadas yra Kelmas.
1947 m. gruodžio 20 d. iš Ratnyčios k. buvo ištremti Bronislovo Damulevičiaus tėvai: Kazimieras Damulevičius, Simono, g. 1870 m., ir Ieva Damulevičienė, Raulo, g. 1880 m., į Jalutorovsko r., Tiumenės sr., vėliau į Tanzybėjų, Jermakovskojės r., Krasnojarsko kr. Kazimieras Damulevičius mirė tremtyje 1952 m. lapkričio 12 d., o Ieva Damulevičienė – 1955 m. lapkričio 30 d.
Sinkevičius Jonas, Juozo ir Juozapotos, iki santuokos Veikšnaraitės, Sinkevičių sūnus, gimė 1918 m. kovo 2 d. Alytaus aps. Merkinės vlsč. Naujasodės k. Ten ir gyveno. 1947 m. birželio mėn. pradžioje Merkio rinktinės vadas Adolfas Ramanauskas-Vanagas davė nurodymą Petraičiui sukurti 2-ojo bataliono rezervą. Rezervas buvo sukurtas iš Marcinkonių, Druskininkų ir dalies Rudaminos vlsč. gyventojų. 1947 m. birželio 15 d. dešimt Naujasodės k. gyventojų buvo užverbuoti rezervistais. Taip Jonas Sinkevičius tapo rezervinio būrio partizanu, slapyvardžiu Lakštingala. 1947 m. liepos 13 m. Naujasodės k. žuvus Dainavos apygardos Merkio rinktinės 2-ojo bataliono būrio vadui Alfonsui Damulevičiui-Sakalui ir trims jo vyrams, perėjo į nelegalią padėtį. Įsakymu Nr. 5 buvo įtrauktas į būrį eiliniu partizanu, slapyvardžiu Jotvingis. Žuvo eidamas Gardino tėvūnijos vado pavaduotojo propagandai pareigas. Iš Naujasodės kaimo skaudžiausiai nukentėjo Juozo Sinkevičiaus šeima. Jono Sinkevičiaus tėvas Juozas Sinkevičius, Baltramiejaus, g. 1883 m., valstietis, 1947 m. gruodžio 19 d. buvo ištremtas į Jalutorovsko r., Tiumenės sr., mirė tremtyje. Sesuo Marcelė Sinkevičiūtė, Juozo, g. 1912 m., ištremta kartu su tėvu, 1958 m. grįžo į Lietuvą. Brolis Bronius Sinkevičius, Juozo, g. 1921 m. vasario 11 d., buvo Dainavos apygardos partizanas slapyvardžiu Paukštis. Yra kelios jo žūties versijos: viena, kad žuvo 1947 m. spalio 4 d. (1949 m. lapkričio mėn.) Margionių k., Varėnos r., kita, kad žuvo 1949-ųjų rugsėjo 8 d. Vertamedžio miške, netoli Naujasodės kaimo.
Iki šiol nėra tiksliai žinomos žuvusių partizanų užkasimo vietos. Tikėtina, kad Bronislovo Damulevičiaus-Kelmo ir Jono Sinkevičiaus-Jotvingio palaikai buvo nuvežti į Druskininkus ir įmesti į Mergelės akių ežerą. 1994 m. šio ežero pakrantėje pastatytas paminklas 1944–1953 m. Druskininkų apylinkėse žuvusių ir į ežerą sumestų Dainavos apygardos Merkio (vėliau Kazimieraičio) rinktinės partizanų atminimui, kuriame iškaltos ir B. Damulevičiaus-Kelmo ir J. Sinkevičiaus-Jotvingio pavardės.
Parengė Istorinės
atminties įamžinimo skyriaus
vyriausioji
istorikė
Dalia Urbonienė
